Rekomenduojamas

Smart house projektas

Čia tai daug reikalų. Kol dar patį namą brigados statė, bei pačiam neteko piršto krutinti – turėjau laiko planų kūrimui. Idėja – įsirengti išmanųjį namą su kuo mažesnėmis išlaidomis.

Pirmasis punktas – surasti patogią, nemokamą, plačiai naudojamą platformą, prie kurios bus jungiamos visos numatytos sudedamosios dalys. Radau, su tikrai didele bendruomene, aktyviai atnaujimą produktą – openHAB (open Home Automation Bus). Apie pačią programinę įrangą papasakosio vėliau, kai plačiau ją pastudijuosiu:)

Visi name esantys įrenginiai, jungiami į kompiuterinį tinklą, yra skirtingų gamintojų, turintys išmaniųjų telefonų programėles. openHAB softas bus jų visų pakaitalas, galintis generuoti įvykius vienoje sistemoje, pagal kitos sistemos signalus.

Numatytos sudedamosios dalys (Hardware) – Šviesos valdymas, šilumos siurblys, grindinio šildymo kontūrų valdymas, rekuperatorius, apsaugos sistema, vaizdo stebėjimo sistema, įgarsinimo sistema. Programinės integracijos (Software) – internetinė radija, kalendorius, orų prognozės modulis (bus pildoma eigoje).

Šviesos valdymas.
Pasidomėjau apie rinkoje esančius smart house gamintojus, vienas iš jų – Jung. Tačiau, pamačius kainas, iš karto atsirado noras rasti alternatyvų:) Nusprendžiau turėti paprastą apšvietimą, be intensyvumo reguliavimo. Šią funkciją palikau tik vienai patalpai.
Šviesos valdymui naudojami standartiniai lietuviškos įmonės Vilma jungikliai, perdaryti į mygtukus (mygtukai turi spyruoklės įstatymui numatytą vietą). Kadangi vizualiai nepasakysi, ar mygtukas įjungtas ar įšjungtas – reikėjo šviesos indikacijos, prie kekvieno mygtuko, kiekvieai valdomai lempai. Mygtukais valdomos impulsinės relės, kurios jau ir junginėja šviesas. Kadangi komutuojama 230V, tad ir mygtukų indikacija turi būti 230V. Šviesos diodas su nuosekliai jungtu rezitoriumi tam tiko. Apibūdinau autonominį šviesos valdymą.
Smart house dalis prasideda su pačio suprojektuotais ir pagamintais relinių išėjimų valdikliukais, kurie atitinkamai imituos nuspaudžiamą šviesos mygtuką. Apie įjungos šviesos faktą valdikliai spręs pagal atsirandančią fazę tam skirtuose įėjimuose. Minėtam funkcionalumui reikės 6 mikro Arduino valdiklių, apjungtų per I2C sąsają į pagrindinį Arduino valdiklį, kuris per kompiuterinį tinklą bendraus su openHAB sistema. Patalpai su šviesos intensyvumo reguliavimu naudojau LED valdiklį su DALI magistrale. Magistralė prijungta prie pagrindinio Arduino valdilklio.

Ilgiau išvykstant pamirštas išjungti šviestuvas – tikra siurbėlė. Žinoma, kad su pilnu valdymu galima automatiškai išjungti visas šviesas, arba pagal laiko grafikus įjunginėti lauko šviestuvus aplink namą. Arba atostogų metu, prevenciškai prieš vagis, atsitiktine tvarka įjunginėti vieną kitą šviestuvą.

openHAB platforma yra atviro kodo su detaliomis instrukcijomis, suteikiant galimybę pačiam apsirašyti norimos įrangos interfeiso komunikacijos protokolą. Tačiau, galima ir pasirinkti jau iš esamų, jau integruotų į šią platformą. Žinoma, rinkausi paprastesnį kelią rinkdamasis iš sąrašo.

Šildymas.
Sekantis išmaniojo namo punktas – šilumos siurblys Daikin. Iš tikrųjų, ne itin daug pakeitimų ekspoatacijos metu reikalaujanti integracija, tačiau efenktyviam karšto vandens ruošimui tikrai naudinga.
Šilumos siurblys patalpas šildo stebėdabas grįžtančio vandens iš grindinio šildymo konturų temperatūrų skirtumą ir stengiasi išlaikyti (keičiant cirkuliacijos greitį) delta 5 laipsnius (standartinis nustatymas grindiniam šildymui). Žinoma, pačių patalpų temperatūrą riboja termostatai, valdantys kolektorius. Kas kita su karšto vandens ruošimu.
Karšto vandens ruošimui naudojamas tas pats šilumos mainų procesas, tačiau šildomas ne grindų kontūras, o vandens talpyklos (260l). Problema, kad kaitinant vandenį yra atjungiamas grindinis šildymas. Vandens kaitinimo, grafikus reikia numatyti iš anksto.
Katilinė yra namo kampe, karšto vandens vamzdžiai yra tikrai ilgi. Greitam karšto vandens atkeliavimui iki maišytuvų yra naudojamas karšto vandens recirkuliacinis siurblys (plačiau apie jį vėliau aprašysiu).
Tad šioje vietoje, iš openHAB sistemos turint priėjimą vandens temperatūros, rankinio šildymo paleidimo, grafikų pakeitimo, ar įvykių registro, iš esmės galima sutaupyti. O taip:)

Šildymo valdymas.
Grindinis šildymas valdomas Danfoss gamintojo valdikliais, pavaromis. Šiuo metu dirba autonomiškai – kiekviena patalpa turi savo termostatą, kurio dėka yra valdomos jam priskirtos kontūrų pavaros. Pirmo ir antro aukštų pavarų valdikliai apjungti per RS485 sąsają (gamintojo numatyta) į vieną sistemą, pagrindinis valdiklis turės ethernet jungtį (gal ir wirelless).

Ši integracija ir bus skirta norimos temperatūros skirtingose patalpose palaikymui. Esmė, kad nežiūrint standartinių laiko grafikų (kurių dėka dieną galima turėti aukštesnę patalpų temperatūrą, negu naktį), nuo kitų integruotų sistemų galima aktyvuoti spec grafikus. Pvz.: išvykus atostogauti ir įjungus namo signalizaciją ilgiau, negu numatyta konstanta, arba gaunant šią informaciją iš integruoto kalendoriaus (Google Calendar, ar Outlook Calendar) namo šildymas pereina į atostogų rėžimą, palaikydamas gerokai žemesnę temperatūrą. Atitinkamai, prieš grįžtant į trobą, temperatūra būtų sukeliama iki komforto lygio.

Dar viena smulkmena – galima nusiųsti visų patalpų uždarytų pavarų būseną šilumos siurbliui, kad jis be reikalo, pagal numatytus intervalus, neatlikinėtų šilumos poreikio analizės. Būtų sutaupyti nereikalingi siurblio paleidimo ciklai.

Vėdinimas.
Pirk prekę lietuvišką, nors vienas komponentas LT gamintas – rekuperatorius. Dar viena elektros siurbėlė, kuri patyliukais didina elektros sąnaudas…

Efektyvus naudojimas – priklausomai nuo žmonių kiekio esančio namuose, keisti ventiliavimo intensyvumą. Išvykus – palikti mikroventiliaciją, arba periodiškai iš viso išjungti.

openHAB informaciją apie žmonių kiekį name, ar judėjimą įvairiose patalpose, gaus iš integruotos apsaugos sistemos. Kaip ir namo šildymui, taip ir vėdinimui galės būti naudojami tie patys laiko grafikai, ar kalendoriaus informacija.

Kaip pirmą kartą domėjausi, Komfovent neturėjo integracijos / gateway su openHAB. Panašu, kad šio atviro kodo bendruomenė nemiega, intensyviai integruoja naujus produktus.

Apsaugos sistema.
Numačiau seną, gerą, visiems žinomą DSC sistemą. DSC jungimui prie openHAB serverio gali būti naudojamas vienas iš 2 keitiklių – bus->RS232 ir bus->LAN. Čia ir atsirado 2 problemos – RS232 yra atgyvena (juo labiau, atstumas nuo centralės iki serverio galimai viršija RS232 lestinas ribas), o tinklo keitiklis naudojamas ne DSC gamintojo, o kažkoks Envisalink, kurį teko iš ebay siųstis.

Apsaugos sistema naudojama bent keliems tikslams. Visų pirma, patalpų saugojimui, suveikimų perdavimui saugos tarnybai. Kitos funkcijos – judesio name stebėjimui, jo nebūvimo metu numatytose patalpose automatiniam šviesos išjungimui. Gaisro zonų suveikimo metu išjungiama elektra rozetėse, virtuvėje. Vandens užpylimo atveju katilinėje ar prie skalbimo mašinos išjungiamas vandens siurblys.

Dalis funkcijų realizuojama pačios apsaugos sistemos, dalis – openHAB platformos.

Vaizdo stebėjimas.
Vaizdo kameras rinkausi pigias:) Pagrindiniai kriterijai buvo – kaina, suderinamumas su trečiųjų šalių vaizdo įrašymo programinėmis įrangomis (Onvif Profile S), minimali vaizdo analitika. Hikvision į trasą… Programinė įranga – Avigilon. Nepigus, bet rimtas produktas.

Šnekant apie analitiką – nors ir klasifikacijos pagal objektų tipus ir nėra, tačiau, palaikomi virtualios linijos kirtimo įvykiai. Aplink namą esu numatęs apšvietimą keliomis grupėmis – žmogui kirtus virtualią liniją, įjungiamas lauko apšvietimas.

Kadangi atstumas nuo namo iki vartelių nėra didelis, turiu planą išnaudoti į gatvę nusuktą kamerą vietoje video domofono. Kitaip tariant, vartelių skambutis suaktyvins vaizdo kameros transliavimą į pagrindinėse erdvėse esančius valdymo ekranus (angl. HMI).

Bus tęsinys

Rekomenduojamas

Mano pirmasis įrašas, apie nieką

Yra taip

Idėja sukurti tinklalapį kilo po to, kai ramiai prisėdęs pabandžiau prisiminti lig šiol visas įgyvendintas idėjas. Buvo sunku, atvirai tariant, gerokai net užtrukau skrolindamas per visas turimas nuotraukas.

Dalis jų įgyvendinta iš smalsumo, dalis iš pareigos. Buvo ir nebaigtų projektukų. Svarbiausia, kad tai leidžia nepamiršti, kad turint galvą ir rankas galima iš ties daug nuveikti.

Daugiausia informacijos bus pateikiama vaizdinėmis priemonėmis su keletu komentarų

Mazda RX7 1982

Long story short – gavau mazdikę. Projektukui.

Drabadanas kaip turi būti – senas, darytas, perdarytas – žiauru.

Rotorinis 1.2l benzininis variklis su turbo (kompresoriumi), išspaudžiantis 85kW. Nėra sūkių ribotuvo, tik garsinis įspėjimas prietaisų skydelyje, kad jau laikas paleist gazo pedalą:)

Taigi, kadangi pats kiek prie elektros, kaip kiti pasakytų – pradėjau nuo elektros instaliacijos peržiūros ir remonto. Interjeras paprastas, viskas lengvai ardoma, tad ir praardžiau saloną.

Pagrindinis tikslas buvo gerai išplauti kilimus, sėdynes. Bei įvertinti dugno būklę iš vidaus.

Būklė pakankamai nebloga, tik pora skylių prie galinių arkų, bei iškritęs vandens iš salono išleidimo dangtelis. Vidus kadaise nupūstas su kažkokia lipnia antikorozine danga, matyt, dėl to ir neperpuvę viskas kiaurai.

Daugiau problemų su pačiomis sėdynėmis – vietomis yra pairęs porolonas, galinę sėdynę pelės pagraužusios..

Išlupęs krūvą nereikalingos “pravodtkės“, surinkau saloną atgal.

Foto matyti paruoštos naujos standartinės jungtys mageliui. Žinoma, paskerdus saloną pravedžiau naujus laidus dinamikams – dabar veikia daugiau nei 1 kolonėlė:)

Labai jau klibėjo vienas valytuvas – pažėriau mechanizmą. Paaiškėjo, kad išdilusi įvorė. Tais laikais dar buvo daugiau žiūrimą į potencialų komponentų remontą, o ne viso mazgo keitimą – valytuvų mechanizmas išsiardo kaip “puzzle“. Vamzdukas, sriegiklis ir detalė kaip nauja.

Galinio valytuvo mechanizmas veikė, tačiau buvo didelis liuftas, laisva eiga pirmyn ir atgal.

Išdrožus naują plokštę, jungiančią krumpliaratį ir valytuvo ašį problema išsisprendė.

Toliau – linksmiau:) Sakau, reik patvarkyti pro visus galus bėgančių eksploatacinių skysčių gedimą. Variklio priekis, apačia, galas, bei breičių dėžė. Dar ir antifryzas pro kažkur varva.

Pradėjau krutinti dalykus, nuiminėti vieną po kito agregatus… Žiūriu, kad ir nebe daug liko, kad pats variklis išsiimtų.

Taigi, pirmoje vietoje pasiorganizavau kraną ir variklio remonto stovą.

Atsukus dar šiek tiek varžtelių, bei gerai padaužius per visus galus, kad atšoktų prikepę sujungimai, pradėjau atskyrimą.

Mažiukas tas variklis. Murzinas, apaugęs samanomis, bei gerai užsioksidavusios aliumininės dalys. Problema, kad čia reikalai čia taip paprastai ir nesibaigia.

Na, variklis ant stovo, kodėl nepratęsus ir jo pilnai nepažėrus, galvoju sau. Taigi, pirmasis quest’as yra atsukti ekscentrinio veleno varžtą ir numauti smagratį. Būtų easy, jei ne veržlė, kuri užveržiama ~500Nm jėga. Atsukt reik daugiau.. Na, ir veržlės diametras 54mm. Taigi, pirmoji investicija – 55mm galvutė su rankena – apie 30€. Bandžiau ir smagračio laikiklį nusipirkti, tačiau, nieko tinkamo neradęs pasidariau. Kaip ir smagračio nutraukėją.

Prilaikant smagratį, galima buvo nusukti ir priekinės variklio dalies škyvo varžtą. Beje, kurį reikėjo pakaitinti iki +140C laipsnių, kad gamyklinis “locktite“ išdegtų. Genialus sprendimas varžto atsisukimo prevencijai. Nežinodamas apie tai sulaužiau 22mm galvutę…

Matosi priekinis aliumininis dangtelis, tepalų pompa. Padilus grandinė – dam, reiks keisti ir ją.

Įdomioji dalis – variklio bloko išskyrimas.

Šio projektuko proga pasikabinau ant sienos PC monitorių, kad galima būtų service manualą lengvai vartyti. Na, ir muziką per S90 leisti:)

Skaičiuoju bloko varžtus – skaičiai tarp natūros ir manualo nesueina. Kitokio manualo neradau. Nors, pagal metus šitas tinka.

Varžtai atleidžiami pagal seką, per kelis kartus. Ir voalia

Lengvoji dalis padaryta. Visos rotorių tarpinės surūšiuojamos, kad galima būtų surinkti atgal į vietą. Vandens O-žiedai ardant plyšta (kaip ir turi būti).

Šiek tiek pravalius detales, pabandžiau su buitiniu kompresoriumi pasmėliuoti vienos degimo kameros išorę. Na, po truputį galima pasiekt reikiamą rezultatą. Problema, kad Paviršius smarkiai paveiktas korozijos, gilesni pažeidimai tolygiai nenusismėliuoja.

Taupumo sumetimais, jokia smėliavimo kamera nebuvo pirkta. Tik šiek tiek 200um storio plėvės ir …

Multifunkcinė duobė:)

Dabar liko baigti matuoti išdilusias kompresines tarpines, jų spyruokles, bei užsisakyti remonto komplektus. Galbūt, dar atstatyti degimo kamerų šoninius paviršius. Visgi, variklis pusantro karto viršyjęs gyvavimo ridos limitą…

Prieš surinkimą yra planas milteliniu būdu nudažyti variklį ir visus agregatus. Miltelinio dažymo sistemos nėra pigios. Juolab, kad be įelektrinamų miltelių išpuškimo dalies dar reikia ir pečiaus – kuriame galima būtų iškepti dažus. Turiu kur pasinaudoti pečiumi, belieka dažų purškimo dalis (bus atskiras topic’as)

To be continued…

… Taigi, po geros pertraukėlės grįžau prie šio projektėlio.  
Pradėjau nuo variklio bloko perdažymo milteliniu būdu.

Buvo proga pasigaminti pasižaidimams miltelinio dažymo DIY įrangą. Biudžetas kuklus, o rezultatas neblogas.

Žinoma, visų pirma bandymai.

Praėjus kokybės komisiją, einame prie variklio dažymo.

Toliau traukiau vieną po kito agregato iš dėžių, skerdžiau, valiau, tepiau, atnaujinau, keičiau ir t.t.

Didžiausią iššūkį sukėlė vakuuminio valdymo vožtuvėliai, kuriuose membranos nuo laiko sutrūkinėjo.

Senos membranos buvo kažkokio gumos ir audinio mišinio. Kažko panašaus nepavyko rasti, todėl teko naudoti paprastą 1mm storio gumą (anot tiekėjų, stirtą membranų gamybai).

Taigi, atėjo linksmiausios dalies metas – variklio surinkimas 🙂

Kaip tik atkeliavo overhaul tarpinių ir spyruoklių, bei riebokščių komplektukas.

Didžiausias iššūkis yra pakankamai greitai surinkti visą variklį, nes surinkimo proceso metu tam tikros variklio bloko dalys tarpusavyje yra sandarinamos hermetiku (apatine, greta karterio dalis).

Užtrukus per ilgai, hermetikas sustings ir reiks pradėti nuo pradžių.

Šiek tiek techninio vazelinio tarpinių sutepimui ir į trasą.

Nors ir pakankamai lygus paviršius, tačiau, manuale nurodoma, kad karterio tarpinė klijuojama storu hermetiko sluoksniu iš abiejų tarpinės pusių. Well.

Toliau agregatų lipdymas, žarnelių keitimas.

Bandžiau perpilti termo movos tepalus – sakau, gal padės. Problema, kad visą laiką ventiliatorius sukasi su varikliu, nėra aktyvuojamas sušilus termo movai. Deja, rezultatas beveik toks pat. O ir pati termo mova nėra aptarnaujama – pirk naują jei maišo…

Oil metering pump – karterio tepalų pompa pumpuoja tepalą į karbiuratorių, kuris tepa degimo kamerą iš degimo pusės. Įdomus sprendimas.

Teko girdėti, kad kiti tiesiog maišo 2-takčio variklio tepalą su benzinu 1:250 santykiu dar geresniam tepimui.

Nežiūrint, kad visa pompa apsitepalavus, dar ir žarnelės kiauros buvo.

Apie karbiuratorių nepasakosiu – dar pradžiai buvo kilusi pagunda jį paskersti. Tačiau, vėliau susilaikiau. Sakau – po to kai neužkursiu variklio neberasiu galų, dėl ko nesikuria…:)

Taigi, liko lengvoji dalis – įkelti variklį atgal į kėbulą:) Nebūtų problemų, jei nedirbčiau vienas. Kiek kėblu išgaudyti tikslią padėti, kad sueitų su greičių dėže.

Po valandžiukės kitos ir done – viskas vietoje.

Kaip ne keista – užsikūrė iš pirmų bandymų. Na, reikėjo ilgiau palaukti, kol kuro pompa karbą benzu užpils.

Voalia.

To be continued…

Jaguar X-Type 2.5 AWD

Atėjo metas įsigyti automobilį. Sakau, reikia gero ir nebrangaus. Taip gavosi, kad įsigijau Jaguar X-Type 2.5 benzinas.

Paklausa, panašu, kad nėra didelė, kaip ir pasiūla. Tad ir kainos nesikandžioja. Tačiau, jau pirkdamas žinojau, kad laukia nuotykiai. Neklydau 🙂

Pardavėjas pasitaikė sąžiningas, stengėsi išvardinti visas žinomas problemas, net ir tas, kurių iš karto nesimato.

Nereikia norėti, kad ir neprabėgęs 200k km, tačiau sulaukęs 18 metų automobilis būtų be trūkumų. Pabandysiu išvardinti, kas buvo aišku iš pradžių – neveikia termostatas, užkūrus šaltą automobilį šokinėja variklio apsisukimai, kiek kaupiasi tepalas variklio viršuje, prie vožtuvų dangtelio. Žinoma, kad po detalesnės apžiūros radau ir kitų gedimų – neišsijungia elektros taupymo relė, neveikia kairio priekinio žibinto šviesos srauto aukščio reguliavimas, neveikia dešinio bloko viršutinis lambda daviklis, neveikia galinės garso kolonėlės, pradėjo leisti vandens pompa, pradėjo leisti karterio dangtelio tarpinė..

Atkreipiau dėmesį, kad visąlaik veikia kondicionieriaus salono temperatūros matavimo daviklis, kuris turi mikro ventiliatorių. Pradėjus nagrinėti schemas paaiškėjo, kad jam maitinimas tiekiamas per elektros taupymo relę (kuri po 10min išjungus variklį atjungia salono apšvietimo valdymą, minėtą daviklį ir dar keletą smulkmenų). Relė yra valdoma GECM (general electric control module) valdiklio. Išsilupus valdiklį ir paskerdus radau, matyti, kad minėtos relės valdymas organizuojamas iš 17 kojos mikroschemos ATM39B. Jokios info neradęs apie šią mikroschemą, kreipiuosi į elektronikų forumą ir iš karto gaunu atsakymą – tai induktyvinių apkrovų driver‘is, kartu su lengvai gaunamų analogų modeliais. Perlituoju SMD mikroschemą ir valio, keistas gedimas pašalintas.

Priėjimas prie priekinių žibintų yra kiek komplikuotas – reikia nuimti radiatoriaus apatinę apsaugą ir priekinį bamperį. Išsilupu žibintą, išdraskau klijus, su kuriais stiklas priklijuotas, išsiimu aukščio reguliavimo mechanizmą. Matyti, kad sulūžusios plastikinės detalės, kurios laiko lęšius. Dar pradžiai bandžiau jas klijuoti, tačiau, besurenkant jos sulūžo kitose vietose – patrūnijęs plastikas… Teko remonto komplektą siųstis iš ebay. Tik oplia, ir done – veik ir švieč. Turiu dar atsarginį rem. komplektą ir kitam žibintui 🙂

Su lambda davikliu užsiroviau 2 kartus. Kaip ne veltui sakoma – šykštus moka du kartus. Pradžiai pirkau naudotą iš ebay, tačiau, tik jam atkeliavus pamatavau ir paaiškėjo, kad pašildymo apvija yra sudegus. Net netikrinęs grąžinu atgal. Na, nuostolis – siuntimo kaštai. Sakau, reik universalų pabandyti – 50€, ne tiek daug. Šįkart sužinojau, kad daviklis neveikia tik pabandęs, tad grąžinti jau nebuvo kaip.. Teko OEM pirkti – kiek virš 100€… Na, džiaugiausi neilgai, po jo keitimo paaiškėjo, kad neefektyviai dirba dešinio bloko katalizatorius… Na, yra daug priežasčių šiam gedimui, tačiau, viena jų – pats katalizatorius. Taip ir numečiau šį klausimą..

Kadangi esu muzikos mėgėjas, iš karto atkreipiau dėmesį, kad galinių durelių kolonėlės neveikia. Pradėjau nuo elementaraus elektros grandinės patikrinimo. Deja – prie magelio galiniai garsiakalbiai rodė 4 omų varžą. Negerai, galvoju, o kodėl negroja? Reikia išsilupti kolonėles… Tikriausiai pirmą kartą buvo ardomos durelių apdailos… Na, plastikiniai tvirtinimai rimti, buvo ką veikti kol priėjau prie garsiakalbių. Ogi žiūriu, patys magnetai nuplyšę ir guli durelių vidinėje dalyje, apačioje.. Tik op op ir naujos kolonėlės groja:)

Pirmasis skysčių nutekėjimas pasirodė įsukus į kiemą. Na, nutekėjimas buvo nekuklus – išpūtė riebokšlio šoną, tad ir antifrizas pasileido su srove. Gerai, kad lengvas priėjimas, o ir vandens pompų galima rasti kas antro tiekėjo vietiniuose sandėliuose. Matyt, dalis naudojama ir Ford automobiliuose. Kaip žinia, šis Jaguar modelis sukaltas su Ford varikliu ir dalimis…

Taip ir neišauklėjau nedaryt kur papuola, pradėjo tepalai varvėti. Teko imtis priemonių – sandarinti karterį. Maža problemėlė – norint jį nuimti, reikia nuimti ir kardano priekinį reduktorių. Kartu su kardanu, pusašiu, dalimi duslintuvo ir t.t. Žinoma, yra lengvas cheat‘as – skylė reikiamoje vietoje priėjimui prie paskutinio karterio varžto. Kiek pagręžiojus, galima sandarinti.

Navigacija su lietimui jautriu ekranu veikia puikiai, tačiau, nėra mūsų regiono žemėlapių DVD disko. Pabandžiau įsigyti „piratinį“ variantą, kuris komplektuojamas kartu su programinės įrangos atnaujinimu – vienas diskas atnaujinimui, kitas – žemėlapiai. Softas atsinaujino be problemų, tačiau, „piratinio“ žemėlapių disko navigacija nepriėmė.. Gerai, kad sutiko priimti pardavėjas prekę atgal. Dabar kitoks Jaguar logotipas jį įjungus 🙂

Prie progos bandžiau susitvarkyti sėdynių elektrinio reguliavimo 2 reguliavimo ašis. Liga – išlaužiami plastikiniai krumpliaračiai. Variantas – pirkti pakaitinius ir metalinius.

Vieną dieną, bevažiojant namo, automobilis ėmė ir sustojo :/ Įtarimas – nėra slėgio kuro sistemoje, nes pradžiai, dar pavyko nuvažiuoti kelis šimtus metrų. Sustojau patogioje vietoje – šalia Circle K :), na, teko pastumti auto 5m iki parkavimo vietos. Pasinaudoju pagalba kelyje (kainavo tik 6€ prie auto draudimo 🙂 ) – automobilį nutransportuoja iki namų.

Pasidomėjęs atkreipiau dėmesį, kad įjungus degimą, nesuveikia kuro pompa, nesigirdi. Kaip ir aiški problema, kuri reiškia daug galvos skausmo – pagal tvarką, reiktų nuimti kardaną, duslintuvą, atjungti krūvą žarnų ir tik tada nuimti kuro baką, iš kurio viršaus yra priėjimas prie kuro pompos. Ne, aš to nedariau, rinkausi „chaltūrišką“ variantą, kurį užmačiau forumuose – prakirpau kėbulo skardą po galine sėdyne virš kuro bako viršutinio dangčio. 1val ir priėjimas yra. Dar teko pasigaminti raktą dantelio atsukimui, bet po valandžiukės kitos, automobilis vėl ready to drive. Remontas – 8€ (kuro pompa, kurios radau analogą, bo originalas brangus).

Paeksploatavus automobilį kiek ilgiau, išlindo ir krūva kitų smulkmenų – įtrūko T formos aušinimo skysčio plastikinis paskirstymo vamzdis, „išpūtė“ galinio katalizatoriaus korį (parodė kompas ir kito katalizatoriaus neefektyvaus darbo gedimą), pradėjo leisti alkūninio veleno riebokšlis, užlinko detonacijos daviklis, 4 cilindro užkūrimo ritė…

Taip jau gavosi, kad teko būti saviizoliacijoje, žinodamas, kad porą savaičių nereiks auto, nusprendžiau pažerti ir sutvarkyti visas opias vietas. Na, arba kažką su jomis padaryti, kad būtų ramiau.

Priėjimas prie katalizatorių yra ganėtinai komplikuotas – priekinis tai nusiima lengvai, o galinio nuėmimui, pradžiai reikia nuimti duslintuvą, kardaną, traversą, nusukti vairo kolonėlę… Na, čia yra žiauru. Pilnai traverso nenuiminėjau, o tik atsukau galinius tvirtinimo taškus, kitai būtų tekę dar galvoti, kaip jį tiesiai prisukti.. Na, po n-tojo vakaro duobėje po mašina, išlupu ir galinį katalizatorių. O tada – opa, jis visai tuščias. Korio anė gabaliuko.

Dar pradžiai svarsčiau, kaip čia suradus autolaužyne, ar ebay naudotą – be šansų. Dar ir naudoto nauda menka – gali irgi neveikti. Naujo kaina 1300€/vnt. (jų reik 2), aftermarket – 200€/kompl. Na, o sveiką korį, nors ir nebeatliekantį savo funkcijos, supirktuvė paimtų už ~300€.

Paskatintas šios žinios, prakrutinau galinius duslintuvo bakelius – kažkas barška viduje. Gal tie 300€ dar ten likę, sau galvoju. Priėjimas – reikia juos nupjauti, o surinkimui, įvirinti siauresnį vamzdį į bakelį, bei jį su sąvarža suspausti iš vamzdžio pusės. Na, pagal rastą korio turinį, geriausiu atveju atpirko panaudotas sąvaržas, visa kita išpūsta lauk…

Rinkausi lengvesnį kelią – sudėjau Euro4 apgavikus, kad nors kompas nepūliuotų. Tiką TA praeidinėjau, tikrai be vieno katalizatoriaus, tad ir ateity neturėtų kilt problemų

Kad jau buvo kiek praardytas variklio skyrius, sakau, reikia pakeisti ir generatoriaus šepetėlius. Jau prie pabaigos sudilę. Bent bus ramu ateityje dėl šios galimos problemos:)

 

Taigi, panašu, kad čia bus ilgiausias rašytas post’as 🙂

Čia dar ne pabaiga…

T150 tractor

Toks čia ir projektas… kita vertus, pats tikrai nebūčiau susiorganizavęs tokios pramogos – pavairuoti šarnyrinį traktorių. Ir dar ne tokį mažą – T150.

Pora smulkmenų krito į akį – traktoriaus užkūrimas ir pavarų dėžė. Pavarų dėžė – automatinė. Sunku įsivaizduoti, kokiu principu sukonstruotas tas automatas, bet jis veikia:D

O ir traktoriaus užkūrimas atliekamas su „Puskačiumi“ – tai yra dvitaktis 350cc variklis skirtas užkurti traktoriaus variklį. Pats „Puskačius „ turi elektroninį starterį, o kai jis užsikuria, yra sujungiamas su varikliu. Užsikūrus pagrindiniam varikliui, „Puskačius“ yra atjungiamas ir išjungiamas. Nice

Maketas

Ekspozicinis stendas interaktyviam eismo valdymo sistemos atvaizdavimui.

Pirmoji stendo funkcija – interaktyviai pademonstruoti transporto valdymo sistemą, kuri susideda iš numerių nuskaitymo, kelio užkardų, indukcinių kilpų, šviesoforų.

Kelio užkardas atstojo mikro servo mechanizmai, indukcines kilpas – įleidžiami magnetiniai kontaktai (herkonai) ir ant modeliukų primontuoti magnetai. Šviesoforai – šviesos diodai, skirtingu poliškumu sujungti lgiagrečiai – keičiant poliškumą įjungiamas vienas, arba kitas LED‘as. Pirmame etape naudojau 2vnt Arduino Mega – dėl didelio įėjimų ir išėjimo poreikio. Arduino buvo kaip tarpininkas tarp IP IN/OUT kontrolerio (Moxa) ir galinių taškų – šviesoforai, magnetiniai kontaktai, užkardos. Žinoma, servo mechanizmams valdyti reikia suformuoti skirtingas impulso trukmės moduliacijas. Visą logiką valdė servery užkurtas eismo valdymo softas.

Antroji stendo funkcija – kaboti ant sienos 🙂 Na, kadangi nebereikia pilno interaktyvaus stendo funkcionalumo, palikau tik vieną Arduino, kuris įjungtas atsitiktine tvarka parenka šviesoforą ir jį perjungia. O nuspaudus Start mygtuką – yra paleidžiama seka, kurios metu iš eilės, su atsitiktiniais laiko intervalais atidaromi vieno ir kito srauto kelio užkardai, kartu įjungiant atitinkamą šviesoforo signalą.

Trololo – kartą per pusmetį gal kas ir nuspaudžia šį mygtuką.. 🙂

RS485 komandų valdiklis #2

Kadangi jau teko įgyvendinti analogišką projektą, šįkart su idėja užduoties įgyvendinimui klausimų nekilo. Na, sprendimas naudoti PIC buvo atidėtas į šoną – nusprendžiau rinktis Arduino mikrovaldiklį, dėl paprastesnio programavimo, bei lengvesnio konstrukcinio užduoties išpildymo.

Teko gaminti RS232->RS485 7 vnt. magistralių sinchroniško valdymo signalo perjungimo iš PC į Arduino plokštę. Šioje vietoje daug pasakoti nesiruošiuJ Kiek kreivai atrodo rezultatas, žinoma, būtų buvę geriau užsakyti spausdintosios plokštės gamybą, o ne naudoti universalią (su paruoštomis kiaurymėmis) spausdintąją stiklotekstolito plokštę.

Idėja paprasta – po suaktyvinto valdiklio signalo, suvartomos 7 relės RS485 bus‘ų perjungimui, bei kiekvienas valdiklis sinchroniškai siunčia durų atidarymo komandas į durų valdiklius. Kodėl 7 vnt. Arduino? Dėl greičio, nes kol vienas valdiklis nusiųstų komandas į daugiau nei 200 durų, praeitų ir gera minutė, ar daugiau. Visgi, 9600kbps duomenų perdavimo sparta nėra didelė…

Stalas

20 metų sandėliuoto, kaip broko nurašyto stalviršio ir kojų reinkarnacija. Problema, kad filingas ir stalo rėmas buvo surinktas su skirtingai išdžiūvusia mediena. Susivienodinus drėgmei, atsirado plyšiai, įtrūkimai.

Ilgai rūsy gulėjusi mediena gerokai išsivaikščiojo. Pradžiai suspaudžiau ir suklijavau, tačiau po poros mėnesių praleistų patalpoje, vėl mediena susitraukė.

Buvo ir kojos, kvadratinės. Tačiau nelabai tinkamos prie numatyto dizaino. Teko papjaustyti, paklijuoti…

Dar tegu kurį laiką pabūna šiltai – vėliau reikės likusį įtrūkimą užglaistyti.

RS485 komandų valdiklis

Prisimenant dar vieną projektuką. Iš tikrųjų, darbo reikalais darytą.

Objekte yra oldskūlinė įeigos kontrolės sistema, prijungta prie serverio RS232->RS485 sąsaja. Softas turi galimybę valdyti vienas duris vienu metu, visų durų vienu metu atrakinti galimybė nėra. Kad nereiktų fiziškai tempti kabelio per visą pastatą, buvo nuspręsta surinkti visas durų atidarymo komandas (sniffinant serverio COM portą), bei esant reikalui paleisti visas vienu metu. Na, ne tiesiogine ta žodžio prasme, nes RS485 yra nuoseklioji sąsaja, galinti vienu metu siųsti vieną pranešimą. 30 durų atidaroma per ~1.5s.

Sudėtingas įgyvendinimo kelias buvo parinktas  – naudoti PIC valdiklį. Šiek tiek oldskūlas PIC‘ui softą rašyti…

Be softo, teko šiek tiek apipavidalinti viską – nusipiešti schemą, komponentų išdėstymą (kad dėžutėn tilptų). PCB jau nebegaminau, užsakinėjau…

Red Bull muilinių lenktynės, 2019

Nutarėm po 11 metų pertraukos vėl išbandyti savo jėgas Red Bull muilnių lenktynėse. Tik šįkart kiek išeis paprasčiau. Vėlgi, laukė pasisėdėjimai ir galimų variantų aptarimai. Praeitą kartą buvome pikti, šįkart – juokingi. Tema – lekianti nuo kalno karvė su melžėja lengvai praėjo atranką.

Konstrukcija kuo paprastesnė – šiek tiek metalo „dėžutei“, karučių ratai. Karvė – armatūros skeletas aptrauktas tvoros tinklu ir juoda plėvele. Galva ir putplasčio.

Jau nebe pirmą kartą suvirinimo aparatas rankose – tad ir reikalai greičiau judėjo.

Bolidas, kaip didelė burė – tad ir leidžiantis nuo kalno stabdžių beveik nenaudojau. Žinoma, ir nusileidimo greitis nebuvo ypatingas. Kaip žinia, bendras rezultatas skiriamas sudėjus kūrybiškumą, nusileidimo greitį ir pasirodymą. Trečiajam nesiruošėm, kaip ir praeitą kartą, įvertinimas vidutiniškas. Nors už kūrybiškumą gavome antrą vietą.

Nixie clock DIY

Kas ankščiau buvo eilinis pigošius, šiandien yra prabanga. Konkrečiai Nixie lempos. Čia tas pats kas vinilo plokštelės, ar lempiniai stiprintuvai. Nors ir deficitinis, beveik niekur nebegaminamas produktas, tačiau dar yra galimybė rasti mažai naudotų, ar net naujų Nixie lempų. O kaip jas užkurti yra tikrai daug informacijos.

Pasinaudojau vienu iš N rastų lempų valdymo pavyzdžių. Arduino pagalba yra užprogramuojamas PIC mikrovaldiklis, kuris ir valdo aukštos įtampos tranzistorius. Valdymas pagrįstas trumpų impulsų tarp katodų ir anodų moduliacija, nėra ištisai deginamas vienas skaičius. Kaip žinia, šių lempų gyvavimo trukmė nėra labai ilga. Trumpi impulsai ilgina lempos gyvavimo laiką, o ir akimi nepastebimi.

Projekto autorius buvo numatęs RTC papildymą, kurio čia nėra. Tad išjungus ir įjungus į rozetę reikia laiką nustatyti.

Ateityje nebegaminsiu spausdintųjų plokščių… Kinai 5 vnt už 2$ pagamina… Na, dar DHL siuntimas 8$… 🙂

Design a site like this with WordPress.com
Pradėkite