Sudegęs, nes numestas pusiaukelėje. O gal ir ne? Iš tikrųjų tai buvo baigiamasis projektas. Filmavimo kameros (fotoaparato) nuotolinis valdymas, gervės valdymas. Idėja paprasta, galva sumontuota ant filmavimo “krano“ ant bėgių, su nutoliniu pultu galima valdyti X, Y ašis, zoom, focus ir paleisti įrašą.

Nuotolinis pultas turi 2 vairalazdes su 4 ašių valdymu. Kintamos rezistorių reikšmės nuskaitomos Arduino mikrovaldikliu, atitinkamai formuojant valdymo impulsus 2 kanalų vaiklių valdymo integriniams grandynams. X ir Y ašys valdomos automobilinių stiklų pakelėjų varikliais, kurie iš ties daug srovės prašė.

Nesidetalizuojant į kilusias problemas ar tikslesnį gamybos procesą, tiesiog pateiksiu keletą nuotraukų. Tarp kitko, tai buvo pirmas kartas, kada teko virinti aliuminį. Supratau, kad čia tikrai yra ką veikti:)

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Pritrūko tolimesnės motyvacijos, ar tikslo, o tai lėmė projekto pristabdymą, nutraukimą. Na, supirktas metalas iki dabar garaže guli, laukia savo eilės:)

• 

• 

• 

• 

• 

Kai važinėji su pigiomis motociklininko piršinėmis – paspaudus šaltukui rankos tikrai nesidžiaugia. Sakau – reikia šildomų rankenėlių. Pirkti brangu – pasidarysiu.

Idėja paprasta, esamos rankenėlės buvo ganėtinai siauro diametro, tad “užauginus“ papildomą centimetrą į storį bus tik patogiau laikyti. Kontrukcija paprasta – ant gumos dėjauy elektrokartono, nichromo vielos, vėl elektrokartono ir t.t.. Problema, kad nichromo nesulituosi, jei atvirai, tai net neatsimenu, kaip sujungiau varį su kaitinimo viela:) Iš tokio meistrelio gavau juodos odos gabalą už 10Lt, pakarpiau, pabadžiau ir surišau. Voalia, tik iš 2 kaitinimo lygių naudodavau žemesnį – šiek tiek per galingos gavos…:)

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Kadangi jau esu toks muzikantas, kuris kas kelis metus išsitraukią seną elektrinę gitarą, nusprendžiau turimą Marshall 10W kubą atnaujint. Kubas savo serijos silpniausias, tačiau smarvės vis tiek turi. Turi ir integruotą “Overdrive“ efektą, kuris įjungiamas mygtuko pagalba. Problema, kad kai iš ties intensyviai groji, dažnai norisi perjungti iš švaraus garso į iškraipytą:D Nu gerai, negroju tiek aš ta gitara, bet funkcionalumą tai įgyvendinau.

Mintis buvo išlaikyti esmo veikimo rėžimo perjungimo mygtuko funkcionalumą, bei turėti pedalui jungtį, kuriuo galima būtų naudotis prijungus prie naujai padaryto lizdo. Tikrai neatsimenu, ką aš ten buvau sugalvojęs, tačiau reikėjo net poros relių, papjaustyt spausdintosios plokštės takelius ir t.t.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Mažas darbelis. Palangoje esančio buto senos virtuvės atnaujinimas… Atnaujinimas senais baldais:) Na, baldai keliauja jau per trečią vietą – iš Žvėryno į Antakalnį ir iki Palangos. Senieji baldai irgi Palangoje nepasiliko, grįžo į Vilniaus rajoną… Va taip

• 

• 

• 

• 

Daug čia nepripasakosiu, mediena jau buvo paruošta – nugenėta ir nužievinta iš ankščiau. Su broliu surinkti ir įbetonuoti spėjom per gerą pusdienį, vakare dar ir iki Velnio akmens festo palekėm.

Čia iš kartos į kartą perduodama atsakomybė – tėvukas ankščiau statė supynes – atėjo metas ir supuvo. Ateis metas kai ir savo sūnų mokysiu pjūklu ir grąžtu naudotis:)

• 

• 

• 

• 

2006 metais vykusioje Vilniuje kritinėje masėje išriedėjau su muzikiniu dviračiu beta v1.0. 2x S30 kolonėlės, mašininis stiprintuvas ir mašininis akumuliatorius sumontuoti ant dviračio bagažinės – važiavimo bendražygiams palinksminimui. Po važiavimo prisistatė panašios idėjos autoriai su savo muzikiniu dviračiu, MTB ir paprastesnis įgarsinimas. Sako – nori šio dviračio? Na, su sąlyga, kad ir kitais važiavimais bus naudojama pagal paskirtį. Kodėl gi ne?

Gavau dviratį… Jeigu jį taip galima pavadinti… Maxima edition. Po keleto atnaujinimų sumontavau porą dėžių – priekyje ir gale. Gale stiprintuvai, krūva dinamikų ir didelis bagažnikas alui iki sereikiškių parko nuvežti po evento:) Priekyje irgi keletas dinamikų ir akumuliatorius… Klaida nuo pat pradžių – sunku vairuoti, kai vairą vos pasukti eina:)

Mėgau laidus, tad ir apšvietimą įtaisiau (moskvič priešrūkinis žibintas), garsinis signalizatorius (irgi nuo kažkokios mašinos), stopai, posūkiai… na ir stero in. Iš antakalnio į centrą atvažiuoti būdavo lengva, tol kol nereikdavo grįžti… Į kalną…

Atėjo metas ir šio projekto nurašymui. Dar keletui važiavimų surinkau muzikinį dviratį (priekabą) v2.0. Much power – 4 kolonėlės (iš turimų dinamikų), auto subas, porą akumuliatorių. Važiavimas nepalyginamai malonesnis, kai gali vairuoti:)

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Krininė masė – https://lt.wikipedia.org/wiki/Kritin%C4%97_Mas%C4%97_(akcija)

Kai pavažinėji su patogiu motociklu, po to atsisėdi ant “taburetės“ sedėseną turinčio, koks ir buvo maniškis, supranti, kad gali būti geriau.

Gavus šiek tiek donorinimo motocijlo dalių, dirbau su jomis. Reikėjo galimybės atstatyti motociklo originalią komplektaciją (TA ir pan…). Savaitgalis garaže ir done – liko tik nucinkuoti (chromuoti brangu:)).

• 

• 

Taigi, jau kurį laiką turiu Honda VT500C motociklą, tokį seną, 1984 metų gamybos. Nežiūrins smulkių gedimų, kurie pasireiškia tokio amžiaus aparatams, vis kliuvo už akių iš galinio cilindro apačios bėgantis tepalas. Nors ir mažais kiekiais, tačiau nebuvo galimybės laikyti švarų variklį. Kapitalinis remontas? Challenge accepted.

Daug konsultacijų, užsakomi nauji žiedai, tarpinių komplektai, guoliai, riebokšliai ir t.t. 500 puslapių repair manualas po ranka ir į trasą.

Atrodo, išardymas turėtų būti lengviausia dalis, tačiau buvo ir čia ką veikti. Šiaip ne taip, variklis jau išimtas, laikinas stovas susuktas, ardoma.

Vožtuvus, galvas, cilindrų indėklus prašveitė, išmatavo kažkokia firmelė. Rezultatu nesiskudžiu – gražu. Žinoma, surenkant įvertinau ir visų kitų sudilti galinčių komponentų būkles – tepalo pompą, sankabos diskus, sankabos spyruokles, paskirstymo grandines. Visur dar pusiaukelėj. Gerai tas japonas pagamino savo laiku…

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Gavau pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti – perdaryti plastikinę bairarę važiuojančią, su ratais:) Kiek žinau, kažkokiam reklaminiam klipui.

Nieko ypatingo. Kadangi neseniai teko virinti bolidą, tad čia pasirodė lengvas darbleis. Metalinis rėmas, 4 ratai, šakė vairuojantiems ratams, net stabdžių nereikėjo. Foto, kaip atrodė užbaigta taip ir neturiu…

• 

• 

• 

• 

• 

Dalyvaujam? Klausia manęs, – žinoma! Daug pasisėdėjimų paišant eskizus baruose, štai ir rezultatas. O ir neilgai trukus, mūsų idėja praėjo atranką. Kaukuolinis užėmė net 13-tą vietą.

Kadangi tai buvo pirmas tokio lygio projektėlis, nusprendėm viską daryti “kuo geriau“… Gavosi, žinoma, kaip visada ne viskas iš pirmo karto ir ne taip kaip tikėjomės:)

Kadangi buvome dviračių entuziastai, tad ir visi techniniai sprendimai sukosi apie dviračių dali – dviračių ratai, divratinės stabdžių sistemos, vairuojantiems ratams tvirtinti naudojome dviratines šakes… Daug sudėtingų “inžinerinių“ sprendimų. O kai dar viskas daroma garaže, “iš akies“, tai ir rezultatas nebuvo lengvai pasiekiamas.

Konstrukcija suvirinta iš stačiakampių vamzdžių, tvrtumo gerokai daugiau negu reikia. Bolidas turėjo būti greitas, su žemu svorio centru ir plačia važiuokle. Kaip jau minėjau, kad dalis sprendimų buvo daroma iš akies, tad ir ratų išvirtimas buvo “paskaičiuotas“ iš akies. Stabdžių pedalas stabdė visus 4 ratus – nice. Nors ir nereikėjo tiek stabdymo efektyvumo. Apipavidalinimas – sukniedytos gofruotos spalvotos plastikinės plokštės, papuoštos popierine kaukuole ir kaulu vietoje spoilerio:)

Po mėnesio kito po dienos darbų praleisto garaže tai įvyko, išriedėjo bolidas.