Čia tai daug reikalų. Kol dar patį namą brigados statė, bei pačiam neteko piršto krutinti – turėjau laiko planų kūrimui. Idėja – įsirengti išmanųjį namą su kuo mažesnėmis išlaidomis.
Pirmasis punktas – surasti patogią, nemokamą, plačiai naudojamą platformą, prie kurios bus jungiamos visos numatytos sudedamosios dalys. Radau, su tikrai didele bendruomene, aktyviai atnaujimą produktą – openHAB (open Home Automation Bus). Apie pačią programinę įrangą papasakosio vėliau, kai plačiau ją pastudijuosiu:)
Visi name esantys įrenginiai, jungiami į kompiuterinį tinklą, yra skirtingų gamintojų, turintys išmaniųjų telefonų programėles. openHAB softas bus jų visų pakaitalas, galintis generuoti įvykius vienoje sistemoje, pagal kitos sistemos signalus.
Numatytos sudedamosios dalys (Hardware) – Šviesos valdymas, šilumos siurblys, grindinio šildymo kontūrų valdymas, rekuperatorius, apsaugos sistema, vaizdo stebėjimo sistema, įgarsinimo sistema. Programinės integracijos (Software) – internetinė radija, kalendorius, orų prognozės modulis (bus pildoma eigoje).
Šviesos valdymas.
Pasidomėjau apie rinkoje esančius smart house gamintojus, vienas iš jų – Jung. Tačiau, pamačius kainas, iš karto atsirado noras rasti alternatyvų:) Nusprendžiau turėti paprastą apšvietimą, be intensyvumo reguliavimo. Šią funkciją palikau tik vienai patalpai.
Šviesos valdymui naudojami standartiniai lietuviškos įmonės Vilma jungikliai, perdaryti į mygtukus (mygtukai turi spyruoklės įstatymui numatytą vietą). Kadangi vizualiai nepasakysi, ar mygtukas įjungtas ar įšjungtas – reikėjo šviesos indikacijos, prie kekvieno mygtuko, kiekvieai valdomai lempai. Mygtukais valdomos impulsinės relės, kurios jau ir junginėja šviesas. Kadangi komutuojama 230V, tad ir mygtukų indikacija turi būti 230V. Šviesos diodas su nuosekliai jungtu rezitoriumi tam tiko. Apibūdinau autonominį šviesos valdymą.
Smart house dalis prasideda su pačio suprojektuotais ir pagamintais relinių išėjimų valdikliukais, kurie atitinkamai imituos nuspaudžiamą šviesos mygtuką. Apie įjungos šviesos faktą valdikliai spręs pagal atsirandančią fazę tam skirtuose įėjimuose. Minėtam funkcionalumui reikės 6 mikro Arduino valdiklių, apjungtų per I2C sąsają į pagrindinį Arduino valdiklį, kuris per kompiuterinį tinklą bendraus su openHAB sistema. Patalpai su šviesos intensyvumo reguliavimu naudojau LED valdiklį su DALI magistrale. Magistralė prijungta prie pagrindinio Arduino valdilklio.
Ilgiau išvykstant pamirštas išjungti šviestuvas – tikra siurbėlė. Žinoma, kad su pilnu valdymu galima automatiškai išjungti visas šviesas, arba pagal laiko grafikus įjunginėti lauko šviestuvus aplink namą. Arba atostogų metu, prevenciškai prieš vagis, atsitiktine tvarka įjunginėti vieną kitą šviestuvą.
openHAB platforma yra atviro kodo su detaliomis instrukcijomis, suteikiant galimybę pačiam apsirašyti norimos įrangos interfeiso komunikacijos protokolą. Tačiau, galima ir pasirinkti jau iš esamų, jau integruotų į šią platformą. Žinoma, rinkausi paprastesnį kelią rinkdamasis iš sąrašo.
Šildymas.
Sekantis išmaniojo namo punktas – šilumos siurblys Daikin. Iš tikrųjų, ne itin daug pakeitimų ekspoatacijos metu reikalaujanti integracija, tačiau efenktyviam karšto vandens ruošimui tikrai naudinga.
Šilumos siurblys patalpas šildo stebėdabas grįžtančio vandens iš grindinio šildymo konturų temperatūrų skirtumą ir stengiasi išlaikyti (keičiant cirkuliacijos greitį) delta 5 laipsnius (standartinis nustatymas grindiniam šildymui). Žinoma, pačių patalpų temperatūrą riboja termostatai, valdantys kolektorius. Kas kita su karšto vandens ruošimu.
Karšto vandens ruošimui naudojamas tas pats šilumos mainų procesas, tačiau šildomas ne grindų kontūras, o vandens talpyklos (260l). Problema, kad kaitinant vandenį yra atjungiamas grindinis šildymas. Vandens kaitinimo, grafikus reikia numatyti iš anksto.
Katilinė yra namo kampe, karšto vandens vamzdžiai yra tikrai ilgi. Greitam karšto vandens atkeliavimui iki maišytuvų yra naudojamas karšto vandens recirkuliacinis siurblys (plačiau apie jį vėliau aprašysiu).
Tad šioje vietoje, iš openHAB sistemos turint priėjimą vandens temperatūros, rankinio šildymo paleidimo, grafikų pakeitimo, ar įvykių registro, iš esmės galima sutaupyti. O taip:)
Šildymo valdymas.
Grindinis šildymas valdomas Danfoss gamintojo valdikliais, pavaromis. Šiuo metu dirba autonomiškai – kiekviena patalpa turi savo termostatą, kurio dėka yra valdomos jam priskirtos kontūrų pavaros. Pirmo ir antro aukštų pavarų valdikliai apjungti per RS485 sąsają (gamintojo numatyta) į vieną sistemą, pagrindinis valdiklis turės ethernet jungtį (gal ir wirelless).
Ši integracija ir bus skirta norimos temperatūros skirtingose patalpose palaikymui. Esmė, kad nežiūrint standartinių laiko grafikų (kurių dėka dieną galima turėti aukštesnę patalpų temperatūrą, negu naktį), nuo kitų integruotų sistemų galima aktyvuoti spec grafikus. Pvz.: išvykus atostogauti ir įjungus namo signalizaciją ilgiau, negu numatyta konstanta, arba gaunant šią informaciją iš integruoto kalendoriaus (Google Calendar, ar Outlook Calendar) namo šildymas pereina į atostogų rėžimą, palaikydamas gerokai žemesnę temperatūrą. Atitinkamai, prieš grįžtant į trobą, temperatūra būtų sukeliama iki komforto lygio.
Dar viena smulkmena – galima nusiųsti visų patalpų uždarytų pavarų būseną šilumos siurbliui, kad jis be reikalo, pagal numatytus intervalus, neatlikinėtų šilumos poreikio analizės. Būtų sutaupyti nereikalingi siurblio paleidimo ciklai.
Vėdinimas.
Pirk prekę lietuvišką, nors vienas komponentas LT gamintas – rekuperatorius. Dar viena elektros siurbėlė, kuri patyliukais didina elektros sąnaudas…
Efektyvus naudojimas – priklausomai nuo žmonių kiekio esančio namuose, keisti ventiliavimo intensyvumą. Išvykus – palikti mikroventiliaciją, arba periodiškai iš viso išjungti.
openHAB informaciją apie žmonių kiekį name, ar judėjimą įvairiose patalpose, gaus iš integruotos apsaugos sistemos. Kaip ir namo šildymui, taip ir vėdinimui galės būti naudojami tie patys laiko grafikai, ar kalendoriaus informacija.
Kaip pirmą kartą domėjausi, Komfovent neturėjo integracijos / gateway su openHAB. Panašu, kad šio atviro kodo bendruomenė nemiega, intensyviai integruoja naujus produktus.
Apsaugos sistema.
Numačiau seną, gerą, visiems žinomą DSC sistemą. DSC jungimui prie openHAB serverio gali būti naudojamas vienas iš 2 keitiklių – bus->RS232 ir bus->LAN. Čia ir atsirado 2 problemos – RS232 yra atgyvena (juo labiau, atstumas nuo centralės iki serverio galimai viršija RS232 lestinas ribas), o tinklo keitiklis naudojamas ne DSC gamintojo, o kažkoks Envisalink, kurį teko iš ebay siųstis.
Apsaugos sistema naudojama bent keliems tikslams. Visų pirma, patalpų saugojimui, suveikimų perdavimui saugos tarnybai. Kitos funkcijos – judesio name stebėjimui, jo nebūvimo metu numatytose patalpose automatiniam šviesos išjungimui. Gaisro zonų suveikimo metu išjungiama elektra rozetėse, virtuvėje. Vandens užpylimo atveju katilinėje ar prie skalbimo mašinos išjungiamas vandens siurblys.
Dalis funkcijų realizuojama pačios apsaugos sistemos, dalis – openHAB platformos.
Vaizdo stebėjimas.
Vaizdo kameras rinkausi pigias:) Pagrindiniai kriterijai buvo – kaina, suderinamumas su trečiųjų šalių vaizdo įrašymo programinėmis įrangomis (Onvif Profile S), minimali vaizdo analitika. Hikvision į trasą… Programinė įranga – Avigilon. Nepigus, bet rimtas produktas.
Šnekant apie analitiką – nors ir klasifikacijos pagal objektų tipus ir nėra, tačiau, palaikomi virtualios linijos kirtimo įvykiai. Aplink namą esu numatęs apšvietimą keliomis grupėmis – žmogui kirtus virtualią liniją, įjungiamas lauko apšvietimas.
Kadangi atstumas nuo namo iki vartelių nėra didelis, turiu planą išnaudoti į gatvę nusuktą kamerą vietoje video domofono. Kitaip tariant, vartelių skambutis suaktyvins vaizdo kameros transliavimą į pagrindinėse erdvėse esančius valdymo ekranus (angl. HMI).
Bus tęsinys
AboutMe 